Lietuviškų sklandytuvų gamintojai

LAK17BFESPrienuose įsikūrusi vienintelė sklandytuvų gamykla Baltijos šalyse savo lengvasparnius skraidymo aparatus eksportuoja beveik į visu žemynus.

 Vietoj pieninės – dirbtuvės

Dar 1967 m Lietuvos avialinijos sporto federacijoje imta svarstyti, kur būtų geriausia įkurti aviacijos remonto dirbtuves. Laikinai jas priglobė Eksperimentinis metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo institutas. Vėliau, 1969 – ųjų pavasarį, dirbtuvės persikėlė į Prienus, į buvusios pieninės patalpas. Čia ir pradėta pirmojo mokomojo sklandytuvo BRO – 11M gamyba.

Medinės konstrukcijos pradinio mokymo sklandytuvas BRO – 11M, pavadintas “Zyle”, pakilo į orą 1969 m liepos 21 d. Vėliau Prienuose tokių sklandytuvų buvo pagaminta apie 40. Dera pridurti, kad tuomet Prienų eksperimentinėse sportinės aviacijos dirbtuvėse (ESAD) darbavosi vos 12 specialistų. Tiesa, po metų jau dirbo 50.  O Prien7 ESAD direktoriumi paskyrus sklandymo sporto meistrą Vytautą Pakarską, bemotorius skraidymo aparatus ėmė kurti žymūs konstruktoriai Bronius Oškinis ir Antanas Paknys. “Provincialai” išsikėlė tikslą suprojektuoti ir pagaminti aukštos kokybės rekordinį atviros klasės sklandytuvą, atitinkantį geriausius pasaulio standartus. Įgyvendinti šį uždavinį ėmėsi Balys Karvelis. Jis netrukus pateikė pirmuosius stiklaplasčio sklandytuvo  BK-brėžinius.

Kelias iki pasaulinių rinkų

Plastikinį sklandytuvą paversti realiu skraidymo aparatu, pasirodė ne taip jau paprasta. Reikėjo patiems pasigaminti labai tikslas liemens ir sparnų formas, kuriose, naudojant savaime kietėjančias epoksidines dervas, buvo formuojamos trisluoksnės sandaros sklandytuvo korpuso dalys.  Daug nervų ir laiko aviatoriams kainavo kol jie pagamino piloto kabinos gaubtą iš organinio stiklo.

Pagaliau 1972 m rudenį sklandytuvas, pavadintas “Lietuva”, Kauno aviacijos sporto klubo aerodrome Pociūnuose pradėjo bandomuosius skrydžius. Ir kur nepralenkiamu laikyto sovietinio serijinio sklandytuvo A-15. Tai buvo pirmoji, dar visai “žalios” lietuviškos aviacijos kūrėjų pergalė prieš gerokai labiau patyrusius ir nepalyginti didesnes gamybos ir projektavimo bazes turinčius aviatorius tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Nuo tada jau Eksperimentine sportinės aviacijos gamykla (ESAG) tapusi įmonė kasmet išleisdavo vis naują “Lietuvos” variantą.

Pirmasis plastikinės konstrukcijos sklandytuvas BK-7 “Lietuva” tapo visų vėsesnių ESAG sukurtų atviros klasės plastikinių sklandytuvų “Lietuva” konstrukcijų LAK-9, LAK-10, LAK-12, prototipus.

1976-aisiais, į orą pakilo prieniškių sukonstruoti ir pagaminti patobulinti sklandytuvai, BK-7B ir BK-7C. Po poros metų išbandytas naujesnis variantas  LAK-9M “Lietuva” – su kitokios konstrukcijos sparnais ir iš anglies pluošto pagamintais lonžeronais. Ir pagaliau 1979 m į orą pakilo LAK-12 “Lietuva” – galutinis visų modifikacijų variantas, kuris iki 1990 – ųjų buvo pagrindinis ESAG  produktas. Iš viso Prienuose “nuo varžtelio iki varžtelio” buvo surinkta  235 sklandytuvai. Juos įsiijo ir jais dangų raižė daugelio šalių – SSRS, Rytų ir Vakarų Europos, Lotynų Amerikos, Afrikos valstybių, Australijos ir net Naujosios Zelandijos – sklandytajai.

Įmonė išliko ir net plečiasi

Laimei, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Prienų ESAG ne išnyko, kaip daugelis to meto pusiau karinių įmonių, o tapo AB “Sportine aviacija” . Tęsiant daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pradėtas tradicijas, įmonėje  gaminami 15-18 m klasįs sklandytuvai LAK-17, standartinės klasės – LAK-19 ir atviros klasės – LAK-20.

2007 m prieni6kiai sukonstravo naują dvivietį varžybinį sklandytuvą LAK-20T. Be to, pradėti gaminti sklandytuvai su elektriniais varikliais, leidžiantys pilotams patiems nusileidus vėl pakilti ir grįžti į oro uostą. Įmonėje iš stiklo pluošto gaminama ir viena svarbi “smulkmena” – sklandytuvų priekabos, kuriomis saugiai pervežami šie aparatai.

Šiuo metu eksportas sudaro pusę visų įmonės pardavimų. Beveik visi eksportuojami produktai  – pačių prieniškių gaminiai. O norint sėkmingai eksportuoti, reikia žinoti, ko reikia užsakovams, sako “Sportinės aviacijos” pardavimų direktorius. Stasys Skalskis. Todėl prieniškiai pastarosiose aviacijos parodose pristatė naujausius savo gaminius – ultralengvos klasės sklandytuvą LAK-17B MINI (13,5 m ilgio sparnais) ir 18 m klasės sklandytuvą LAK-17B FES (18 m ilgio sparnais)

Tad mūsų aviatoriai orientuojasi į varžyboms skirtus pramoginius sklandytuvus – aukščiausios klasės  bevariklius skraidymo aparatus. Lietuvių sklandytuvai kainuoja nuo 50 iki 90 tūks eurų (konkurentų vokiečių ketvirtadaliu brangiau). Tokie sklandytuvai dabar gaminami iš kompozitinių medžiagų, tik stiklo audinį pakeitė anglies pluošto audinys.

Ateitis – sklandytuvai su elektriniais varikliais

Praėjusių metų gegužę Lenkijoje vykusioje tradicinėje tarptautinėje lengvosios aviacijos parodoje “ParaRudniki” buvo pristatomas visas Europos gamintojų mažosios civilinės aviacijos spektras: lengvieji lėktuvai, sraigtasparniai, sklandytuvai, motorizuoti ir paprasti parasparniai, aviacinė, navigacinė ir kitokia technika.  “Sportinė aviacija” lankytojams pristatė 18 m klasės sklandytuvą LAK-17B FES (18m ilgio sparnais). 

Similar Posts