Ko ir kaip tėvai moko vaikus kitose šalyse? Į kokią auklėjimo sistemą vertėtų atkreipti dėmesį?

Nyderlandai

Nuo pat gimimo su vaikais čia elgiamasi kaip su asmenybėmis. Olandai nešaukia ant savo atžalų ir juo labiau jų nemuša (už tai galima netekti tėvystės teisių). Vaikas gali nesunkiai užkalbinti tiek pažįstamą, tiek nepažįstamą žmogų – pardavėją parduotuvėje, močiutę stotelėje, autobuso vairuotoją, – ir suaugusysis su malonumu bei kantriai bendraus su mažyliu, sakys jam komplimentus, pavyzdžiui, būtinai pagirs gražią suknelę.

Olandai vaikus visur vedasi kartu (na, gal išskyrus naktinius klubus, o štai į restoranus – visuomet). Šalis puikiai pritaikyta šeimoms, turinčioms įvairaus amžiaus vaikų. Vis dėlto olandų disciplina – geležinė. Miegoti vaikai eina anksti – nuo 19 iki 20 valandos (suaugusieji – 22-23 valandą). Žaislai perkami tik per šventes ir ypatingomis progomis. Televizoriaus žiūrėjimą ir žaidimą kompiuteriu tėvai griežtai riboja iki 30-60 minučių per dieną, kai kurie apskritai tokias pramogas leidžia tik savaitgaliais.

Nuo 6-7 metų vaikai lauke vaikštinėja savarankiškai. Suaugusieji jiems nuolat ir kantriai aiškina, kaip jie turi elgtis įvairiose situacijose, už taisyklių pažeidimus baudžiama (pavyzdžiui, atsisakoma vestis į kiną). Galiausiai olandai užauga įstatymams paklusnūs piliečiai. Be to, jie komunikabilūs ir laisvi. Beje, olandų vaikai jau ne vienerius metus pagal pasaulio reitingus laikomi laimingiausiais.

Švedija

Čia fizinės bausmės uždraustos įstatymų nuo 1979 metų. Švedų tėvai savo liberalumu garsėja toli už šalies ribų. Beje, yra klausimų, kuriais švedai – nepalenkiami. Pavyzdžiui, saldumynus galima valgyti tik šeštadieniais, todėl tą savaitę dieną prie saldainių prekystalių prekybos centruose visuomet gausu vaikų. Toks požiūris gerokai mažina ėduonies sukeliamas ligas.

Švedijoje į vaikus žiūrima kaip į visaverčius partnerius. Jokio „aš suaugęs – tu kvailys“. Atvirkščiai, vaiko nuomonės klausiama visuomet. Tai skatina savarankiškumą ir savigarbą. Darželyje mokoma, kas yra draugystė ir teisingumas, kaip elgtis su silpnesniais ir ne tokiais kaip tu, kodėl negalima suduoti atgal. Beje darželiuose valgoma su peiliais ir šakutėmis.

Čia anksti mokoma tvarkytis su pinigais: moksleiviams tėvai duoda savaitpinigius kaip vaizdžią matematikos ir šeimos ekonomikos priemonę. Tačiau švedai nemoko lytinių stereotipų „mergaitė – fėja, berniukas – gynėjas“. Lyčių lygybė – šventas dalykas.

Italija

Vaikas šioje šalyje – „neperšviečiamas“, t. y. Į jį visuomet atkreipiamas dėmesys: su juo arba apie jį pasikalbama. Vaikus italai dievina, lepina. Mokykloje pažymių ilgai nerašo, kad netraumuotų jautrios vaikų psichikos. Namuose neapkraunama darbais. Mergaitės šiek tiek prisideda prie namų ruošos, o berniukai nedaro nieko. Šeimos galva – „mama – višta“. Mamos stengiasi surinkti visus vaikus po savo sijonu, todėl neretas atvejis, kai jaunimas iki 30 metų gyvena su tėvais(pirmiausia – sūnūs).

Italijoje įprasta vaikščioti vieniems pas kitus į svečius, ir vaikams itin naudinga, kai visa šeima, net prosenelių broliai ir seserys, susirenka drauge. Tai suteikia šaknų buvimo pojūtį, ugdo pagarbą, turtina socialinius įgūdžius.

Kazachstanas

Kazachai turi tradiciją pirmagimį atiduoti auklėti seneliams. Kalbama ne apie paveldėtojo auklėjimą, o greičiau apie pagalbą jauniems tėvams prižiūrint vaiką. Įdomu, kad vieni vaikai taip ir lieka su seneliais, o kiti, sulaukę 10-14 metų, grįžta į tėvų šeimą.

Senelį ir močiutę mažieji kazachai vadina tėčiu ir mama (pirmoji Kazachstano prezidento dukra Dariga Nazarbajeva augo motinos tėvų šeimoje). Santykis su motina ir tėvu yra veikiau kaip su vyresniąja seserimi ir broliu, ir toks jis lieka visą gyvenimą. Pastebėta, kad užaugę šie žmonės būna itin savarankiški, atsakingi, ramūs, brandesni už savo bendraamžius. Jie turi daugiau privilegijų šeimoje, pavyzdžiui, kiti vaikai turi jų klausyti.

Kazachams labai svarbi giminė, būtina žinoti šeimos protėvius. Paprastai vaikai iš senelio ir močiutės šeimos būna šių žinių turėtojai ir galiausiai tampa savo giminės vadais. Ar dėl šių tradicijų vaikai tampa laimingesni? Vienos nuomonės kazachai neturi. Manoma, kad jeigu yra meilė, pagarba ir užuojauta, tradicijos padeda, o jeigu trokštama valdžios, taisyklių laikomasi tik dėl taisyklių – nieko gero neišeis.

Jungtiniai Arabų Emyratai

Šioje šalyje turima vidutiniškai po 10 vaikų. Tai neabejotinas pranašumas. Formuojamas šeimos kultas, jautrumas broliams ir ypač seserims. Pakeltu tonu kalbėti su tėvais ar vyresniais žmonėmis? Nesuvokiama! Kai toks pulkas vaikų, o vėliau – dar ir vaikaičių, pagrindinį moters pareiga – visus pamaitinti.

Be to, vaikai itin gerbia mamą, kuri iš esmės skiria jiems mažai dėmesio. Motina – šventa. Po to – tėvas. Jis uždirba pinigus, išlaiko šeimą. Nors daugelis arabių dabar taip pat dirba, dažniausiai – tik savo malonumui. Ypatingų auklėjimo metodų nėra. Vaikams leidžiama viskas! Jie gali piešti ant sienų, nemiegoti iki dviejų valandų nakties. Močiutė ant įsisiautėjusių vaikaičių gali užrikti ir net lazda jiems pagrūmoti. Tik tuo, žinoma, viskas ir baigiasi. Po poros minučių – vėl viskas iš naujo. Ji tik mojuoja rankomis. Juk, kad ir kaip auklėsi, vaikai bus tokie kaip mes: jie perima mūsų elgesio modelį. Suaugusieji nesikiša į vaikų peštynes, ginčus. Šie patys viską išsiaiškina. Apie juos nešokinėjama ir dėl jų „netirpstama“: „Tau, dukryte, sausainį ar ledų? Tuojau mamytė viską padarys“.

Vaikai auklėjami islamiškai. Mergaitės dengia plaukus ir kūną, ugdomos būti moteriškos, o berniukai – vyriški, atsakingi už šeimą. Dukros labai lepinamos nuo kūdikystės. Mūsų mergaičių auskarėliai – plastikiniai, o arabių nuo gimimo – auksiniai su deimantais. Drabužių – kalnai… O lūpų dažų, nagų lako, kvepalų!..

Didžioji Britanija

Britai nuo pirmųjų dienų atžalas pratina prie visuomenės. Čia įprasta apsipirkti, lankytis kavinėse, kitose vietose, kuriose gausu žmonių, drauge su naujagimiais. Net patys mažiausieji imami drauge , pavyzdžiui, į baseiną. Beje po vandens procedūrų britai džiovintuvu nedžiovina nei savo, nei mažylių plaukų. Net jeigu lauke tik +5oC, paaugliai gali vaikščioti apsirengę marškinėliais trumpomis rankovėmis ir šortais. Mažyliai vaikų žaidimų aikštelėse bėgioja basomis, net jeigu sirguliuoja. Tokie grūdinimo būdai.

Visi šeimos nariai stengiasi prisidėti prie vaikų auklėjimo. Tradicinė pareigų pasidalijimo sistema: mamos vaikais rūpinasi dieną, tėvai – vakare po darbo, o savaitgalius vaikai leidžia su močiutėmis ir seneliai, kad tėvai turėtų laiko sau.

Mokyklose tvyro atpalaiduojanti atmosfera. Mokytojai su mokiniais bendrauja kaip su sau lygiais. Prie lentos mokytojas nieko nekviečia per prievartą – mokiniai atsakinėja savo noru. Šiltuoju metų laiku pamokos apskritai dažnai vedamos parke prie mokyklos. Beveik prie kiekvienos mokymo įstaigos yra futbolo aikštė, regbio ar kriketo laukas, baseinas, teniso, skvošo aikštynai, sporto salė. Laimingas britų vaikas – sportiškas vaikas.

Similar Posts