„Samsung mokyklos ateičiai“ ir elektroninio dienyno „TaMo“ tyrimas atskleidė tėvų ir mokinių lūkesčius, kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla. Tyrime dalyvavo 626 respondentai – 419 mokinių ir 207 mokinių tėvai / globėjai iš visos Lietuvos.

Daugiausia apklaustųjų nurodė, kad ideali mokykla yra šiuolaikiška, moderni, atvira naujiems, įvairesniems, netradiciniams mokymo metodams.

Pamokos – standartinės

50 proc. apklaustų mokinių ir 49,7 proc. tėvų nurodė, kad mokyklose yra taikomi nestandartiniai mokymo metodai. Tai reiškia, kad tik pusėje mokyklų per pamokas taikomi situacijų žaidimai, pasitelkiamas virtualusis ar projektinis mokymas, organizuojamas darbas grupėse ar pamokos vedamos už mokyklos ribų. Taip pat tik šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų – 49.7 proc. tėvų ir 44.6 proc. mokinių – nurodė, kad mokyklose yra taikomi kitokie mokymo metodai nei prieš 5 metus.

Lietuvos geografo, Geografijos mokytojų asociacijos prezidento Ryto Šalnos teigimu, pokyčių mokyklose tikrai reikia, tačiau juos stabdo daugelis veiksnių.

„Norintis vesti pamoką netradicinėje aplinkoje, išvykti į gamtą ar muziejų mokytojas, kuris turi daugiau negu 15 mokinių net labai norėdamas negalės to padaryti. Remiantis įstatymu, daugiau negu 15 mokinių turi lydėti du mokytojai. Tad jeigu mokytojas dėsto 16 mokinių, jam mokykla turi skirti papildomą mokytoją, kuris lydėtų į pamoką už mokyklos ribų, todėl mūsų mokinių nebūna nei muziejuose, nei gamtinėje aplinkoje“,- sako R. Šalna.

Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė pritaria, kad mūs šalies mokyklose nestandartiniai mokymo metodai nėra itin plačiai taikomi, tačiau priduria, jog pažanga matyti. „Tiek inovatyvus požiūris į mokslą, tiek šiuolaikinės technologijos nėra plačiai paplitę. Pastebiu, jog yra tokių disciplinų, kurios sunkiai įsileidžia naujoves, pavyzdžiui, matematika ir lietuvių kalba. Vis dar gajus požiūris, kad inovatyvios pamokos yra žaidimas, o moksleiviui tereikia kuo geriau pasirengti egzaminams. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad daugelio mokyklų kabinetai yra aprūpinti projektoriais, dauguma mokytojų jau nebeįsivaizduoja savo pamokų be pateikčių, vis dažniau naudojami tiek interaktyvieji žemėlapiai, tiek programėlės“,- teigia G. Makarevičiūtė.

 

Technologijų svarba

Moksleivių gyvenimą i arti matanti Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė neabejoja, kad informacijos jau nebereikia žinoti, ją užtenka surasti internete – būtent technologijos padeda gauti reikiamą medžiagą. Taigi mokytojo užduotis – nurodyti, ką privalo žinoti moksleivis, kas yra svarbu ir ko technologijos už jį nepadarys.

  1. Šalna priduria, kad technologijos jaunajai kartai yra naudingos, būtų juokinga neigti, kad tai yra patrauklus mokymo metodas, tačiau Lietuvoje didesnė dalis mokytojų yra vyresnės kartos, tad jiems naudotis šiuolaikinėmis technologijomis dažnai būna sudėtinga.

„Mokytojams būtina kelti kvalifikaciją – mokytojas, norintis su Y ar Z karta bendrauti pasitelkęs šiuolaikines technologijas, turi būti labai išprusęs technologiškai, o tokių pedagogų Lietuvoje – labai mažai. Pokyčiai reikalauja labai daug pastangų – keistis mokykloje išdirbus 20 ar 30 metų, patikėkite, ura labai sunku. Čia tas pats, kas 50 metų žmogui baigti naują aukštąją mokyklą“,- mano R. Šalna.

XXI amžiaus mokytojo vaidmuo

Psichologė Asta Blandė teigia, kad keistis nenorintis mokytojas neturės autoriteto vaikų akyse. Pasak jos, pasiryžimas mokytis yra tik požiūrio klausimas – išmokti naujų dalykų gali įvairaus amžiaus žmonės.

„Mokytojas turi rodyti, kad jis tobulėja. Juk mokykla iš esmės yra ta vieta, kurioje siekiama mažiems žmonėms parodyti, jog mokytis yra verta ir svarbu. Tad jeigu mokytojas kaip žmogus rodo, kad jam nepriimtina mokytis nieko naujo, kaip jis gali mokyti kitus? Juk vaizdas turi sutapti su garsu“,- sako psichologė.

  1. Blandė pabrėžia, kad mokytojui nereikėtų stengtis vaidinti visažinio. Mūsų dienomis būti tokiam net neįmanoma, nes informacijos srautai yra labai dideli, be to, visiems prieinami, todėl ir mokytojas turi teisę prisipažinti, kad kažko nežino.

Besikeičiantys laikai ir aplinka, nauja skaitmeninė karta verčia iš esmės įvertinti mokytojo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Psichologė A. Blandė neabejoja, kad mokytojos profesija niekada nebuvo labai paprasta, o dabar ji reikalaus dar daugiau inovatyvumo, kūrybiškumo, o svarbiausia – begalinio susidomėjimo ir susižavėjimo savo dalyku bei gebėjimo įkvėpti kitus.

 

Kas lemia geriausius švietimo rezultatus?

71 proc. apklaustų mokinių ir 88 proc. tėvų mano, kad geriausius švietimo rezultatus lemia mokytojų kompetencija ir atsidavimas, 68 proc. mokinių ir 82 proc. tėvų – mokinių motyvacija ir pastangos, 55 proc. mokinių ir 65 proc. tėvų – mokyklos administracijos gebėjimai bei pastangos organizuoti švietimo procesą, 40 proc. mokinių ir 78 proc. tėvų – tėvų auklėjimas akcentuojant išsilavinimo svarbą. Tik 10,4 proc. tėvų ir 9,1 proc. mokinių visiškai sutinka, kad mokykloje stengiamasi sukurti glaudų įgytos teritorijos ir realaus gyvenimo ryšį. 72 proc. mokinių pasigenda draugiško, pagarbaus abipusio mokytojų ir mokinių bendravimo, 39 proc. – netradicinių, naujoviškų mokymo metodų.

 

Geriau kurti naują?

Dalykiškas tyrimo tonas sunkiai paslepia nepasitenkinimą šiuolaikine Lietuvos mokykla. Tai rodo ir 2013-aisiais paskelbtas UNICEF tyrimas „Vaiko gerovės turtingose šalyse lyginamoji apžvalga“. Lietuva pagal švietimo kokybę užima 27 vietą iš 29 vertintų pasaulio šalių. Nepaisant nemažų pastangų, mūsų švietimo plėtrą stabdo per šimtmečius susiklostęs mąstymas, kurio neišjudinus neįmanomi jokie realūs pokyčiai. Tad gal verčiau mokyklą ne reformuoti, o kurti naują?

Kaip tik nuo šio rudens Vilniuje duris atveria pirmoji Demokratinė mokykla Lietuvoje, siekianti kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie skirtingų vaikų mokymosi stilių ir tobulėjimo tempo. Nuo šių metų rudens vaikai bus priimami į priešmokyklinę grupę, pirmą ir antrą klases, vėliau mokykla „augs“ kartu su vaikais.

Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir direktorius Nerijus Buivydas pritaria, kad lengviau yra kurti naują nei reformuoti seną mokyklą, bet visos valstybės mastu tai sunkiai įmanoma. „Tačiau mes sieksime būti pavyzdine mokykla, kuria norėtų sekti kitos mokyklos“,- sako pašnekovas.

Kaip žinoma, mokykla prasideda nuo mokytojo, ir, pasak N. Buivydo, išties buvo sunku rasti tinkamus mokytojus, kurie norėtų ugdytu vaikus ne taip, kaip lengviau mokytojams, o taip, kaip geriau vaikams. „Atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus – sunkesnis kelias, bet duodantis geresnių rezultatų“, – įsitikinęs pašnekovas. Daugiausia Demokratinės mokyklos mokytojų – jauni.

Tradicinis hierarchinis mąstymas, paremtas bauginimais ir gąsdinimais, – gilus vertybinis įsitikinimas, kurį vargiai įmanoma pakeisti, tad N. Buivydas pritaria kad išties yra nemažai žmonių, į kuriuos neverta investuoti laiko, stengiantis juos pakeisti, bet yra žmonių, kurie širdyje junta, kad mokykla skirta vaikams, jiems ugdyti ir nėra vien mokytojų darbo vieta.

 

Renkasi drąsiausi

  1. Buivydas, kurdamas mokyklą, bendravo ne tik su nemažai mokytojų, bet ir tėvų, kurie leis vaikus į šią mokyklą. Jo teigimu, Demokratinę mokyklą pasirinko mąstantys tėvai, suabejoję, ar tokia mokykla, kokią jie yra baigę, geriausia ir jų vaikams. Be kita ko, drąsūs – buvo tėvų, kurie palaikė Demokratinės mokyklos idėją, bet sakė, kad prieš leisdami vaikus joje mokytis dar palauks bent metus.

Demokratinė mokykla laikosi bendrųjų ugdymo programų, pagal kiekvieno gebėjimus parengs abitūros egzaminams, bet jos kūrėjai norėtų, kad egzaminų reikšmę vaikai suvoktų patys. Pasak N. Buivydo, ką vaikas turėtų mokėti ir gebėti, valstybė yra apibrėžusi dviejų metų laikotarpiais, tačiau valstybinės mokyklos kažkodėl mokymąsi „susmulkina“, tikrina, ką vaikai išmoko per trimestrą, per metus. Pašnekovas sako, kad valstybinės mokyklos galėtų parodyti daugiau kūrybiškumo mokydamos vaikus, bet jos moko taip, kaip patogiau suaugusiems, – visus kartu, mažais žingsniukais, vienu metu visus dalykus. „Turėtų išeiti tiesi graži kreivė, bet taip gyvenime nebūna. Kažkuriuo dalyku vienu metu visai nesidomime, vėliau susidomime ir mokomės jo su didžiuliu užsidegimu“, – įsitikinęs N. Buivydas.

Nesąmonės, žaidimai – Demokratinės mokyklos kūrėjas žino, kaip gali būti vertinama jų iniciatyva. „Puikiai suprantame, kad bus sunkumų ir dabar, ir vėliau, bet tikime tuo, ką darome, ir tai yra svarbiausia“, – pabrėžia jis.

Similar Posts