Retų kalbų vertėjų paslaugos – labai populiarios. Retų kalbų vertėjas – perspektyvi profesija. Drąsūs žodžiai? Galbūt, tačiau viskas labai logiškai paaiškinama.
Anglų kalba – lyg populiarumo sinonimas. Dar gana įprastos rusų, vokiečių kalbos. O ar mokate, pavyzdžiui, norvegų? Kinų? Japonų? Jei mėgstate skaityti, tikriausiai esate įsigiję ar pasiskolinę iš bibliotekos įvairių šalių autorių kūrinių. Tačiau neprireikė suprasti itališkai ar prancūziškai. Kodėl? Nes knygos išverstos į lietuvių kalbą. Patinka skandinavų sukurti detektyvai? Jų irgi nemažai išleista lietuvių kalba. O jei kas nors parašytų neįtikėtinai įdomų ir turiningą romaną islandų kalba? Leidykla kreiptųsi į šios kalbos specialistus.
Galimas ir paprastesnis kelias: kūrinys išverčiamas į anglų kalbą, o tada iš anglų į lietuvių vertimas daromas.. Anglų-lietuvių vertimai palyginti nebrangūs, todėl visai patrauklu. Bet ar tai neprimena „pusiau lupto, pusiau skusto“ varianto? Skirtingos kalbos nėra vienodos, o tų skirtumų pastebima ne tik nagrinėjant žodžių reikšmes, bet ir vartant gramatikos taisykles, žvalgantis po sintaksės klonius. Paimti originalą, perteikti jį kita kalba ir iš tos kitos kalbos išversti į dar vieną kalbą? Literatūra besidomintys žmonės pasakytų, kad tai nesolidu ir nemeniška.
Toliau – pavyzdys, atskleidžiantis, kad retų kalbų jas – ne tik perspektyvi, bet ir reikalinga profesija.
Lietuvių kalboje yra žodis „juodbruvas“. Jei verčiant į anglų kalbą pasirenkamas paprastas „dark“ vietoje retesnio „swarthy“, jau kiek nukenčia meninė kūrinio pusė. O jeigu romanas ar kito žanro kūrinys dar perverčiamas į kokią kitą kalbą, nebesupaisysi, kokius atitikmenis rinksis naujai tekstą į rankas paėmęs vertėjas.
Dar vienas pavyzdys – posakiai. Kokia nors perkeltinės reikšmės frazė gali būti puikiai suprantama tiek lietuviams, tiek ispanams ar graikams, bet anglų kalboje gali nebūti analogo. Jei tekstas verčiamas iš lietuvių į anglų, o tada į graikų, posakio likimas neaiškus. Anglų kalboje ieškomas kitoks atitikmuo, tada graikų kalboje vėl bandoma atrasti gerą frazę. O pasirinkus tiesų kelią – iš lietuvių į graikų – nereikėtų vykdyti papildomų paieškų ir apskritai vertimas išliktų artimesnis originalui. O tai reikštų ir profesionaliau atliktą darbą. Net skamba sudėtingai, ar ne? Retų kalbų vertėjas, užuot klaidžiojęs vingiuotais takeliais, pasiūlo tikslingesnį variantą.
Retų kalbų vertimai – įdomi tema, o tokia profesija yra galimybė kuo sklandžiai komunikuoti ir kuo kokybiškiau versti tekstus. Kodėl tai perspektyvu? Mažesnė pasiūla ir nemenkas poreikis – viliojantis skatinimas užsidirbti.
